laukiant pavasario

aplankstyk aplinkui mane dideles plieno šakutes spygliais į viršų
niekas negalėtų prieti, tik bitės atskritų nulaižyti nektarą
grįžusios namo gamintų medų
iš mano odos pūkų ir tavo lūpų ant mano šonkaulių
“vienas du trys kiek jų daug
visa daugybė
neįmanoma suskaičiuoti”
pradedi iš naujo

pūkai skraidžioja aplinkui

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s