Kada nors imsiu ir numirsiu iš laimės.

Pasiskolinu frazę iš savo tobulosios draugės. Ta proga paviešinu jai savo blogą. Galvoju, ar tai nors kiek pakeist tai, kiek atvirai rašau. Tikriausiai.  Bet nesiskundžiu. (Parašius visą postą, suprantu, kad nepakeis.)

Anyway, viskas ne apie tai. O gi apie tai kaip keičiasi mano pavasario nuotaikos. Greitai keičiasi. Tada viskas nepatiko, dabar patinka. Vis dar laukiu kol kažkas atsitiks, bet kai pagalvoji mes tik to ir laukiame. O laukime paskęsta daugybė tuo metu vykstančių įvykių. Kai lauki, kad kažkas atsitiktų, nepastebi kiek daug aplink tave visgi atsitinka. Taigi, apie vyrus 😀 Baigėsi toks šiek tiek per stiprus morčiaus  metas, tiksliau gal pirmoji banga. Dabar tiesiog itin smagu ir gera būti ta, kuria rūpinasi ir kuriai perka gėrimus haha.  Vakar išsitaškėm kaip jau seniai seeeeeniai nesitaškiau (tai buvo tik Lietuvos laikais ir tik kartais), prarėkėm balsus bei numindžiojom kojas. Po trijų valandų miego laiminga kėliausi į darbą ir ėjau su tokia šypsena, su kokia nėjau po dešmties valandų miego. Bet vis dar netikiu, kad ne vienai gali būti geriau.

Bet po tokių dienų/vakarų/pereinančių į naktį/kurios pereina į rytą suprantu, koks visgi esu socialus ir mėgstantis cuddles gyvūnas. Jei supinti pirštai ir retkarčiais atklystančios rankos suteikia tiek laimės, kaži ar saugu gyvybei būtų bandyti daugiau (ar dažniau)? Manau, kad imčiau ir numirčiau iš laimės. Kai pagalvoji. Geriau numirti nei prie to priprasti.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s