Apie buvimą niekuo ir kažkuo

(Pirmą kartą pakeičiau blogo išvaizdą. Man labai patinka, BET kažkodėl nerodo gif paveiksliukų. Oh well.)

(Prisivalgiau mėsos ir man bloga. Ta proga nusprendžiau parašyti postą.)

Iki šiol neišsiaiškinu kokio velnio aš tą blogą išvis laikau. Bet visai įdomu kartais paskaityti senus postus ir pažiūrėt kas tada buvo. Bet šiaip – viešų blogų rašymas apie save žmonėm kurių nepažįsti yra tam tikras lengvas iškrypimas mano nuomone. Beeidama namo išmąsčiau kad 1. gal tai iš noro pasijusti reikalingiems, kai šiais laikais net ir draugai ne visada turi laiko bei noro išklausyti ir suprasti. arba 2. mes norim patarimų iš objektyvios nesusijusios pusės. nemokamų patarimų. arba 3. tai yra bandymas išsiaiškinti ar mes ne vieni tokie bambukai esam. Anyway. Visas įrašas yra ne apie tai. Taip kad galėjot viską praleist ir neskaityt. Hehe.

Pastaruoju metu pradėjau galvoti, kad visas mano gyvenimas yra vienas didelis ir nesibaigiantis bandymas būti kažkuo. Ir tas nelemtas viskuo domėjimasis ir žinojimas milijono dalykų yra tik didžiulė siena, sauganti mane nuo tos akimirkos kai kas nors supras kad mano vietoje yra tuščia. Niekas. Lengva būti kažkuo prieš nepažįstamus. Miljoną kartų sunkiau būti kažkuo prieš draugus, kurie tave gerai pažįsta. Todėl kasdien laukiu kol kas nors pasakys, kad aš nereikalinga, nes aš nieko neturiu. Liūdna šiek tiek. Na ką gi.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s