shniurksht (tiesiog su sh vietoj š šitas žodis atrodo mieliau ;D)

kvaila tokiu metu eiti miegoti. Todėl nors ir mirtinai noriu miego, spėju nenueisiu iki kokios bent 11kos, nes nesvarbu ar nuesiu dabar ar vėliau, vistiek atsibusiu apie 10 ryto. Tai koks tolkas vaistyti (yra toks žodis?) laiką miegui, kai galiu pvz pažiūrėti filmą, ar paskaityti knygą. Tiksliai, tą ir reikia padaryti, apžvelgti šiandienos pirkinį – Emily Dickinson tomelį.

Nusidažiau plaukus raudonai. Tiesą sakant, nesitikėjau kad išeis tokia ryški spalva, kai plaukai buvo tamsūs, bet ką padarysi. Raudoni plaukai yra gėris. Rytoj eisiu į lauką, vien dėl to kad pažiūrėčiau kaip žiūri žmonės 😀 Taip pat nusipirkau Calvin Klein kvepalus CKin2U, niam niam. Tai pirmi gyvenime mano kvepalai, kurių buteliukas baisesnis už viską pasaulyje.

Nuotraukų diena. Ssidėliojau nuotraukas į albumus (tikrus, ne virtualius), kitas nunešiau padaryti. Nesuprantu, kodėl nuotraukų dėliojimas į albumą kažkam gali kelti džiaugsmą, tai nuobodu. Tikiuosi išeis kas nors gero iš naujausių juostelių, iš praėjusio savaitgalio Londone. Įdėsiu, jei kas bus.

Beje, sugalvojau,  kad reikia išmokti vokiečių kalbą. Noriu į Berlyną. Taigi štai ką veiksiu iki vidurnakčio kol nulūšiu.

Ai, ir dar. Klausau Nick Cave and the Bad Seeds pirmųjų albumų. Varo iš proto šiek tiek 😀

Cheers

Kodėl man reikia, kad knygos neišnyktų. Be to, kad nebūtų, ką skaityti.

Gyvenu name, kuriame vienintelės trys knygos yra apie Atkinso dietą. Ne, tu neįsivaizduoji, koks tai jausmas, jei niekada tokiame nebuvai. Knygų nebuvimą, kaip ir mirtį, gali suprasti tik tai jau patyręs. Ar gali įsivaizduoti? Jei gyventume pasaulyje, kuriame nebūtų popierinių knygų? Tikrai?

Pradžioje atėjus į šį kambarį niekaip negalėjau suprasti, kas,  be to, kad ant sienos kaba nuogų vyrų kalendorius, čia yra ne taip. Sėdžiu ir tuščia. Tada po truputį ateina suvokimas, kad čia nėra knygų. O tada begyvenant imu suvokti kaip dažnai naudodavau knygas. Seriously, naudodavau. Ne tik skaitydavau pasiėmus iš lentynos kurią nors iš milijono knygų, bet ir naudodavau. Pavyzdžiui, reikia spręsti sudoku – po apačia pasidedu knygą kad būtų kiečiau. Pastoviai laikydama kompiuterį ant lovos, kišu knygą po juo, kad neperkaistų. Reikia paremti stalo koją? Ką dėsi? Net uodus primušinėjau knyga. Dabar kasdien atrandu kaip dažnai man reikia knygų, kad išspręsčiau problemas. O tos kvailos knygos apie dietą  net tam netinka, per storos (įdomu, ko ten tiek prirašyta, spėju vidury, kur jau niekas nebeskaito, kartojasi žodžiai “I love money I love money”), per minkštos, per pigios, per daug materialistiškos, per spalvotos… gerai, šitai uodui nesvarbu, kai bandai jį primušti, bet vis dėlto.

Žmonės, maldauju, skaitykit knygas, kai kuriems jų reikia labiau nei įsivaizduojate.