Laura, susitvarkyk gyvenimą bliamba

Aš laikiau save tvarkingu žmogum
Bet tu sutvarkai mano tvarką
Kaip tada kai sudėliojai mano dvd filmus pagal žanrus
Nors aš jau buvau sudėliojus pagal viršelio spalvą
Turėjau visą spektrą

Aš moku skaičiuoti bet nemoku rašyti
Moku sudėlioti rūbinės numerėlius nuo
šešių šimtų iki šešių šimtų devyniasdešimt devynių
Tačiau nemoku šypsotis ponams su Burberry paltais

Aš nemoku verkti kai reikia
Kažkada sakiau kad aš neverkiu prie žmonių
Dabar tik tą ir darau
Pamiršau savo principus
Tapau social cry baby

Aš pasigeriu nuo likerio saldainiuose
Ir nebevalgau beveik nieko
Tik savo garbę
Sidabriniu šaukšteliu

Kai išėjai palikai savo tvarką
Bet be tavęs aš nebemoku tvarkytis
Tapetai lupasi ir griūna kėdės
Kol aš klūpau ant žemės ir maldauju išmaldos
Sugrįžk

 

trinkt trinkt trinkt

traukinys, važiuojantis į Baltarusiją
kątik nuvažiavo nuo bėgių
sėdžiu jame
ir matau pro akis lekiantį ne savo gyvenimą

nusisuku nuo dūžtančio lango
kad šukės neįsiveltų į plaukus
mirdama turiu gražiai atrodyti

iš lagamino išsiimu sudužusį veidrodėlį
nueinu vykdyti genocido