Namai mano kvailystėms

Po ilgų metų chaotiško piešinių laikymo sugalvojau sukurti jiems internetinius namus, kad jaustųsi bent šiek tiek reikalingi.

čekitout – (haha adresas labai skiriasi) runwiththedevil.blogspot.com

nežinau kodėl perbėgau pas blogspot su šituo.  Dabar jau turbūt turiu po accountą visose bent šiek tiek populiaresnėse blogų platformose lol.

Advertisements

kaip gyvena Laura? OCH! +song of the week

Laura gyvena nekęsdama pavasario ir viso to, ką jis atnešė. Nors nepasakyčiau, kad manyje gali gimti toks jausmas kaip neapykanta, nemanau, kad kada nors ko nors nekenčiau ir nemanau, kad kada nors ko nors nekęsiu. Tai per stiprus jausmas mano smegenims. Kaip ir amžina nepasibaigianti meilė.  Taigi, grįžtant prie pradžios. Kvaila būtų kaltinti pavasarį dėl to, ką jis man atnešė, žinoma. Tik gyvenimą, su trupučiu netikėtumų. Nežinia kiek laiko gyvenu su tokiu jausmu, kad man gera vienai. Nemeluodama. Aišku, kažkada ir sakydavau taip, kad atstotų koks įkyrus klausinėtojas. Bet man gera vienai. Aš neturiu laiko, o kai turiu – aš skaitau. Aš žiūriu filmus. Aš einu į kiną. Aš shoppinuosi. Aš esu komplikuota ir dygliuota ir per daug įkyri kai viskas pakrypsta į įdomesnę pusę. Žodžiu, esu šių laikų šiek tiek išsigimęs vaikas – nesu prie tų, kurie gyvena vieni, bet svajoja apie meilę ir nesu iš tų, kurie, paneigę bet kokias santuokos ir ištikimybės vertybes (žiūriu iš manęs išeitų puikus kunigas), eina per skirtingus žmones irgi kažko ieškodami ir nerasdami.

Taigi, taip nieko nereikėdama, dabar gyvenu visiškoje Santa Barbaroje tarp tų dviejų nuostabių žmonių ir savo jausmų (atsakomybės ir nepriklausomybės). Nežinau kaip elgtis ir nežinau ko norėti. Viskas susimaišė ir aš jau nebežinau ko noriu. Žinau viena – man vienai gerai. Svarstau apie kita – gal ne vienai būtų dar geriau. Pavyzdžiui, galėtumėme keistis knygomis.

(beje, jau gal dvi savaites turiu tą įkyrų niežtintį norą piešti. Kaip visada bandau nekreipti dėmesio ir gyventi toliau, bet nežinau kiek atsilaikysiu. Piešimas yra laiko švaistymas, kai tu nusprendi, kad nesieji su juo savo gyvenimo. Kai turėsiu vaikų (ir tai kertasi su mano vienatvės idėja, žinau), tada jiems piešiu. Dabar nematau reikalo, bet jei nenustos niežtėti, matyt reikės. Et sunkus tas gyvenimas kai tau aštuoneri.)

O čia Noah and the Whale – L.I.F.E.G.O.E.S.O.N. taigi, life goes on!

zvimbt ir postas.

Taip pasiilgau kablų, kad nuėjau ir nusipirkau…  *bėga pamatuoti kulno aukščio*.. 12 cm aukščio batukus! Iš to džiaugsmo nustipinėjau šiandien (šeštadienį!) 9 ryto į parduotuvę cukraus, nustebinau pardavėją, nusitryniau koją ir dabar nebegaliu paeiti su jokiais batais. yess.

Dar per du day-off’us aplankiau dvi pilis, abi nepatiko. Škotijos pilys žlugdo mano įsivaizdavimą, kad visos pilys yra didelės ir labai gražios. Na ką gi. Užtat patiko keliauti. (kelionė svarbiau už tikslą, ania)

Ir dar bekeliaudama nusipirkau tris žinyniukus apie orą (:D), apie medžius ir apie vabzdžius.  Plėsiu žinojimo ribas. Ir jie buvo nukainoti, jei ką.

Ok, einu miegot.

P.S. Dar kartą ačiū tam, kas išrado bibliotekas.

P.P.S. ačiū tam, kas išrado išpardavimus ir nuolaidas.

kaip gyvena Laura ir visi kiti dalykėliai

Kiek visko įvyko per porą savaičių. Nors man atrodo prabėgo tik pora dienų. Darysiu punktais.

*Kažkada, jau seniai turbūt, radom pas vieną močiutę kanapę augančią ant lango. Sakė, anūkas paprašė užauginti gėlę. Stebėjosi, kad labai greitai auga.

*Susiradau darbą. Dirbu. Algos dar negavau. Stengiuosi riboti shoppingo maniją. Nusipirkau tik sijoną iš Zaros ir šešerius auskarus. Ir dar šį bei tą.

*Šiandien susiradau kambarį. Miesto centre. Pigiai. Su dviem vaikinais.

*Aplankiau du muziejus.

*Perskaičiau dvi knygas.

*Katinas buvo iššokęs iš trečio aukšto. Vieną dieną vaikščiojo ramus. Nepasimokė.

Tai va. Nežinau. O šiaip po senovei. Chi chi.  Nuotraukose nusipirktos tašės fragmentas su nusipirktu žaliu laikrodžiu (taip, žinau kad nurovė stogą ir kad visiškai neturiu su kuo derint, bet who cares), ir su tobulos frappuccino likučiais.