Song of the week + Fail of the week

The fail of the week happened in the airport when I had my stuff x-rayed and forgot to put half of my liquids to that plastic bag (it was like 6.30 am, c’mon). I was stopped by the airport guy and was asked if I had any more liquids, I said ‘no’. Then they asked me to open my bag and apparently my perfume and some other stuff were just on top. The guy goes ‘oh she forgot to put liquids in a plastic bag’ and they start laughing at me 😀 then I had to wait till they checked all my liquids separately – I guess just to annoy me 😀 Continue reading

kaip gyvena Laura? OCH! +song of the week

Laura gyvena nekęsdama pavasario ir viso to, ką jis atnešė. Nors nepasakyčiau, kad manyje gali gimti toks jausmas kaip neapykanta, nemanau, kad kada nors ko nors nekenčiau ir nemanau, kad kada nors ko nors nekęsiu. Tai per stiprus jausmas mano smegenims. Kaip ir amžina nepasibaigianti meilė.  Taigi, grįžtant prie pradžios. Kvaila bÅ«tų kaltinti pavasarį dėl to, ką jis man atnešė, žinoma. Tik gyvenimą, su trupučiu netikėtumų. Nežinia kiek laiko gyvenu su tokiu jausmu, kad man gera vienai. Nemeluodama. AiÅ¡ku, kažkada ir sakydavau taip, kad atstotų koks įkyrus klausinėtojas. Bet man gera vienai. AÅ¡ neturiu laiko, o kai turiu – aÅ¡ skaitau. AÅ¡ žiÅ«riu filmus. AÅ¡ einu į kiną. AÅ¡ shoppinuosi. AÅ¡ esu komplikuota ir dygliuota ir per daug įkyri kai viskas pakrypsta į įdomesnę pusę. Žodžiu, esu Å¡ių laikų Å¡iek tiek iÅ¡sigimęs vaikas – nesu prie tų, kurie gyvena vieni, bet svajoja apie meilę ir nesu iÅ¡ tų, kurie, paneigę bet kokias santuokos ir iÅ¡tikimybės vertybes (žiÅ«riu iÅ¡ manęs iÅ¡eitų puikus kunigas), eina per skirtingus žmones irgi kažko ieÅ¡kodami ir nerasdami.

Taigi, taip nieko nereikėdama, dabar gyvenu visiÅ¡koje Santa Barbaroje tarp tų dviejų nuostabių žmonių ir savo jausmų (atsakomybės ir nepriklausomybės). Nežinau kaip elgtis ir nežinau ko norėti. Viskas susimaišė ir aÅ¡ jau nebežinau ko noriu. Žinau viena – man vienai gerai. Svarstau apie kita – gal ne vienai bÅ«tų dar geriau. Pavyzdžiui, galėtumėme keistis knygomis.

(beje, jau gal dvi savaites turiu tą įkyrų niežtintį norą piešti. Kaip visada bandau nekreipti dėmesio ir gyventi toliau, bet nežinau kiek atsilaikysiu. Piešimas yra laiko švaistymas, kai tu nusprendi, kad nesieji su juo savo gyvenimo. Kai turėsiu vaikų (ir tai kertasi su mano vienatvės idėja, žinau), tada jiems piešiu. Dabar nematau reikalo, bet jei nenustos niežtėti, matyt reikės. Et sunkus tas gyvenimas kai tau aštuoneri.)

O čia Noah and the Whale – L.I.F.E.G.O.E.S.O.N. taigi, life goes on!

Andrew Bird yra mano gyvenimo meilė

AÅ¡ rimtai. Å itas vyras. Å itas vyras. Å itas vyras… Negaliu jo nemylėti. Jis groja smuiku, pianinu, gitara, dar milijonu keistų instrumentų. Jis Å¡vilpauja. Ne kaip kaimo bernas turiu galvoje. Jis Å¡vilpavimo profesionalas. Jis raÅ¡o nuostabias dainas. Jo balsas gyvai skamba gražiau nei įraÅ¡ytose dainose. Jis kuria teatrą ant scenos. Jo daina “Why” yra vienas nuostabiausių to pavyzdžių.

Andrew Bird – A Nervous Tic Motion…